- užgimtis
- užgimtìs sf. (3b) 1. N, [K], NdŽ, KŽ gimimas: Užgimties diena IM1855,25. 2. įgimta ypatybė, prigimtis: Šitas nelabums širdies man prilimp iš užgimties PG. Apie tokius daiktus žmogus ir iš užgimties galėjimo gal dainuoti Ns1855,1.
Dictionary of the Lithuanian Language.
